Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu buvo analizuojama 142 buvusių profesionalių futbolininkų, kurių amžius svyruoja nuo 30 iki 60 metų, smegenų būklė. Gauti duomenys buvo lyginami su 56 kontrolinės grupės asmenų rezultatais – žmonių, kurie nėra susidūrę su kontaktiniu sportu, galvos traumomis ar tarnyba kariuomenėje.
Magnetinio rezonanso tyrimai atskleidė, kad buvusių futbolininkų smegenyse tam tikrose srityse, atsakingose už emocijų reguliavimą, atmintį bei sprendimų priėmimą, fiksuojama mažesnė pilkosios medžiagos apimtis. Be to, apklausos parodė, jog buvę žaidėjai dažniau susiduria su nerimo ir depresijos simptomais. Tyrimo duomenimis, kliniškai reikšmingus depresijos požymius nurodė 31 proc. futbolininkų, kai kontrolinėje grupėje šis rodiklis siekė 9 proc. Nerimo simptomai buvo fiksuojami 42 proc. buvusių žaidėjų ir 25 proc. kitos grupės dalyvių.
Nepaisant subjektyvių nusiskundimų dėl sunkumų planuojant ar susikaupiant, standartizuoti atminties ir mąstymo testai reikšmingų skirtumų tarp grupių neparodė. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kasdieniai sunkumai ne visada atspindi objektyvų pažintinių gebėjimų nuosmukį. Tyrimo vadovė Caleigh Grace Lynch pažymėjo, kad pokyčiai pastebimi jau vidutiniame amžiuje, tačiau kol kas nėra pakankamai įrodymų, jog juos sukėlė būtent futbolas ar smūgiai į galvą.
Tik 2 proc. atvejų radiologai įžvelgė kliniškai reikšmingą atrofiją, rodančią neurodegeneracinius procesus. Mokslininkai planuoja tęsti stebėseną, kad išsiaiškintų, ar nustatyti pakitimai progresuoja ir kokią įtaką jie turi ilgalaikei sveikatai.
